Pavasaris pradėjo
kiemą lankyti dažniau,
Burtažolei žadėjo:
- Išpuošiu, kaip rašiau,
žiedais, širdis išplaukės, -
galantiškas, smagus
bučiavo skruostą, - Jaukūs
širdies namai tebus.
Kulnais smagiai sutrenkęs,
šypsojosi gražiai,
lyg liauną nendrę lenkė,
išlindo net vėžiai,
stebėjosi: pavasario
žieduotas skvernas šoks!
Burtažolėje - ašara,
lašas rasos kitoks
suspindęs, ji - laiminga
lyg nuotaka grakšti.
Ir ūpo jau - nestinga,
IR MEILĖ jos - širdy. :DDD