tegul
jos riejasi
pasikėlusios
sijonus
nusimovusios
kelnaites
drebia
savo
pykčio
poeziją
viena
kitai
į akis
tegul
veria
viena
kitą
įsiutusiais
žvilgsniais
kala
prie
sienos
žodžiais
ir keiksmažodžiais
tegul
svaidosi
prakeiksmais
šaukia
dvasias
daužo
puodelius
iš virtuvės

tegul

manęs ten
neliko.