***

Gyvenimo troškulys.
Jis toks gilus manyje, mano amžinai
alkstančioje
sieloje. Jo nenumalšina niekas.
Negandos tik
dar labiau troškina išsausėjusią
gerklę, džiaugsmas trumpam sugeria
liūdesį, tačiau
troškulys pasilieka. Jis gyvena su
manimi ir pasiliks
manyje iki paskutinio atodūsio.
Jis gyvas.