- Kaip tu, -  paklausė jis, kai jie išvydo tarp kamienų kaimo žiburius, čia vieną, ten kitą, - kaip tu mane pažinai tarp kitų gizelių?
- Aš jaučiau, kad tu bijai, - pasakė ji. - Bijai dėl manęs: ir iš to tave pažinau.
Kol jie artinosi prie kaimo, ėmė snigti, nesmarkiai ir smulkiom snaigėm, lyg miltais, persijotais per stambų rėtį...


Otfried P.