Baime
skruzde raudona mano
žiemų tu
jau atsargas krauni
Vasarinė mano širdis
džiaugtis nemoka
Tiek dalykų
mylėjau
kartokų
tartum žali riešutai
Tikiu ateitim
kiek galiu ją įžvelgti
valandą po valandos
įsitvėrus į virvę sapnų
– ir laiką
per jį eidama
žodžiais liečiu
– tuštybė ir gaudymas vėjo –
lyg šitaip galėtumei
jį: atgaivinti
Christine Haidegger, Antanas Gailius, 1988