"Lyg dosnūs sodininkai mes iš savo kantrybės
kibirėlių kartais pasemiam per pilną saują antrų šansų ir supratimo sėklų,
tikėdamiesi vaisingesnio derliaus ir sėjam, ir sėjam... Ir dažniausiai paliekam
su tuščiomis dirvomis ir stebimės, kodėl ruduo atėjo taip greit ir bešąlančioje
žemėje ieškodami bent vieno sudygusio daigelio besperatiškai bėgam ir bėgam
vis..."