sveikas, vaike, lig ryto rymojau
nubildėjo naktin dar girdėti seni garvežiai
o juodumas būties, o žvaigždynų godumas
man nenutiesė kelio teisingos lemties
vaike, vaike, lig ryto galvojau
kam mėnulin nuskalijo senas šuva
o buvau kadai aš kelio vingiuose Jonas
buvom kartais kartu kartais rodos ne mes
o dabar ištuštėjimo dienos, sutema,
tai ir tuštinuos metų laike, ir girdėti
rodos cypauja gaižios ražienos
ir peliauja pelėdos pasiklydusios čia...