Šiandien supratau, kodėl žmonėms patinka žaidimai. Stalo, kompiuteriniai, sportiniai, reikalaujantys loginio mąstymo ar pagrįsti atsitiktinumu, nuo šachmatų ir kortų iki šokinėjimo per virvutę ir "Kas laimės milijoną".

Visi mes esam suvaržyti taisyklių, prie kurių stengiamės prisitaikyti. Mūsų gyvenimas - tai taisyklių, pagal kurias žaidžiam, rinkinys, ir kiekviena pergalė - gautas darbas, baigtas universitetas, sutaupyta pinigų suma - tik įrodymas pačiam sau, kad "aš pagaliau suvokiau dalelę šių taisyklių, prisitaikiau prie jų, laimėjau".
Deja, mes niekada nesugebėsim perprasti visų taisyklių, laimėti visko. Tai leistų tapti Dievu, pasiekti tobulybę, kas, deja, neįmanoma. Mes nežinome kaip per minutę tapti milijardieriumi, kaip nuversti kalnus ir užčiaupti savo sąžinę. Ir tai mus siutina.

Tačiau savo protą juk taip lengva apkvailinti. Tereikia sukurti iliuziją, kad aš suvokiu visas taisykles, aš galiu jas valdyti, galiu tapti stipresniu už mane varžančią sistemą - ir mes tampame laimingais, nes ta sistema mūsų neslegia, ji nugalėta. Imame patys save laikyti visagaliais. Nesvarbu, kad suvokėme tik nedidelio pasaulėlio, užimančio 8x8 langelių lentą arba porą gigabaitų kompiuterio atminties, taisykles.

Kitaip sakant, žaidimai žmones traukia tuo, kad juose trumpam galima tapti visagaliais. Galima pasiekti visiškai viską, įdedant minimumą pastangų.

Dar supaprastinus tą pačią išvadą - žmonės žaidžia, nes žaidimo pasaulis jiems primena realų pasaulį. Tik šiame galima laimėti.

Galima per kelias minutes atsiimti už visus tuos metus, kai beviltiškai daužytasi galva į sieną, stengtasi prisitaikyti prie pasaulio, nes štai - dabar tai pavyksta daug lengviau, nes amžinas tiesas atstoja žinojimas, kad koziris kerta viską, išskyrus aukštesnį kozirį, o tritaškis prideda tris taškus. Tai juk daug paprasčiau už dešimtmečius sunkaus mokymosi bei darbo. Amžinoje kovoje stengiantis tapti stipresniu už aplinką (sistemą) žmogus susiranda silpnesnį priešininką - paprastesnę sistemą (aplinką), kurią gali nugalėti/perprasti ir taip patenkinti pergalės troškimą.

---

Ar gali Dievas, toks, kokiu jį įsivaizduoja dauguma žmonių, būti tuo, kuriam mūsų pasaulis - rinkinys taisyklių, paprastesnių už natūralią jo aplinką?