Taip žmonės, jūs kvaili. Kokia keista mano būsena dabar. Dieve, atrodo, nebeištversiu, liko keli žingsniai, ir jie tikrai nesunkūs, bet kaip visad save pavedu pačioj netikėčiausioje vietoje, ir nu daugiau nieko sau nebegaliu padaryti. Kaip blogai, kaip negerai. Dieve, padėk man dar šitas dienas, ir aš būsiu laiminga. Pati laimingiausia, ir man nieko daugiau nereikės, jei tik viskas pasisekė.

Juk sau pažadėjau, kad man nieko svarbiau už tai gyvenime nebus, tai reikia tesėti pažadą. Ir tikrai, kas gali būti svarbiau už tai?

Bet va, manyje kažkokia sumaištis, man reikia išsikrauti, nes stogas visai nuvažiavo, kiek gi galima taip??? Kiek???

Bet reikia dar ištverti. Ištverti. Šiek tiek pakentėti. Viskas bus gerai. Viskas bus gerai. TIkrai tikrai. Gerai gerai gerai. Gerai. Bet aš skysta esu, aš taip bijau, reikia pasitikėjimo savimi. Viskas. Aš einu pirmyn, nes sustojimas visai čia pat, turiu jo nusipelnyti, turiu taip pavargti, kad  būtų neapsakomai gera sustoti.