Jeigu Tau bus liūdna, ateik. Aš apkabinsiu švelniai, arba stipriai, kaip tik Tu norėsi. Visą naktį glostysiu galvą ir niūniuosiu ką nors raminančio. Atnešiu arbatos ir sausainių, apklosiu šiltu dideliu pleduku, Tu galėsi pasidėti galvą man ant kelių, aš įjungsiu gražų, viltingą filmą, kad Tau nuotaiką pakeltų. Aš stengsiuosi nuslėpti mano kūno virpulį, kad Tavęs tai netrikdytų.

Aš Tau paskaitysiu gražiausius knygų puslapius, eilėraščius.
Jeigu norėsi, galėsim abudu nusigerti iki sąmonės netekimo. Ryte aš Tave paslaugysiu.

Jei tik liūdna, Tu ateik. Aš surasiu žodžius, surasiu visko, ko reikia, kad tik liūdesys Tau praeitų. Aš pasiimsiu Tavo liūdesys ir būsiu laiminga, kad tik Tu, brangakmeni mano, šypsotumeisi.

Aš viską savo gyvenimo galiu nubraukti, jau beveik išbraukiau. Mielas, mano mielas, tik nepalik. Aš uždegsiu švieselę prie durų, kad rastum keliuką iki jų. Ateik, mielas, ateik, jei tik liūdna bus, ateik. Budėsiu prie Tavo liūdesio. Mano mielas, mielasis.