Vos užmerkiu akis ir tylu, ir ramu,
ir triukšminga buitis kaip nuklydę gandai.
ir svaigsti ,ir stebies valandėlės džiaugsmu,
ir kaip laimės dvasia bekraštybėj skraidai.

vos užmerkiu akis tu ir vėl su manim,
pagrobta iš nakties mėlynųjų žiedų.
su skausminga dvasia,nuodėminga mintim
ir likimo lemties amžinuoju kerštu.

mano skausmo diena tau šalta ir nyki,
o tave aš kaip šviesųji džiaugsmą šaukiu.
ir kasdien tu viena mano maldą baigi
neatmerkim akių.
neatmerkim akių.
neatmerkim akių.