***

kelio dulkės dar švyti blausiai

rimsta medyje vėjo kirčiai

ir nė vieno šauktuko ausiai

ir nė vieno jaustuko širdžiai



eik namo skruzdėlės pėdelėm

ji viena krypties nepamiršo

ir žiūrėk jei žiūrėti galim

kad nekristum žiūrėk į viršų



debesų pakraščiai nuvytę

dangsto riebią mėnulio erkę

vaikas melžia dievo karvytę

gerki



Daiva Č.