Už šiandien dieną su dabar ir čia.
Už negalvojimą, ką pagalvos kiti.
Už atsisveikinimą su lėta kančia,
kai mylim tuos, kurie nėra verti.
Už atvirumą ir nemelą sau.
Už švarą prieangį prie sielos slenksčio.
Už giedrą sąžinės dangaus,
kad mumyse patiems nebūtų ankšta.
Tai ne mano, o mamos kūryba, bet labai jau gražu...