2009.05.25

23:19


Sedziu savo kambaryje, permasciau visa diena. Ech... Ir vel tapati, nuobodi diena, varoma eilines rutinos. Ir vis su kiekviena akimirka imu vis labiau pasiilgti tu laiku, kai buvau dar vaikas. maza strazdanota mergaite. nebuvau visiskai kaip kitos, su lelem zaidziau mazai, labiau buvau linkusi su berniukai "nekaltais ir draugiskais" kumsteliais apsikeist, kamuoli paspardit :) Dabar kai pamastau imu sypsotis :) Koke visdelto neuzauga buvau:) "Vesdavau" kiemo mergaites is kelio, pasak kaimyniu, (mat buvau is viso kiemo vyriause), bet kai pamatau taspacias tada buvuse 6metes, dabar jau 12kametes, suprantu viena: jog as buvau joms pavizdys to ka vadiname "Draugyste", jos normalios paaugles, nenuodijancios saves Alkoholiu ar karciu cigaretes dumu, kaip dauguma ju amziaus. Kiemo berniukai, nezinau dabar nebesibendrauja su jeis :). Taciau as laiminga kad ir nuobodzia sio gyvenimo tarpsnio pasekme. As laiminga, nes joms buvau  asmuo i kuri jos galejo lygiuotis. Priesininke - smurtui (tie apsikumsciavimai tebudavo vaikiski imitavimai vadinamos "Drakaskes", taciau niekad siems zaidimams neleizdavau isimarkinti iki rimtu mustiniu), Draugystes - salininke:). Taciau dabar pati tapau pusiau priesinga "tos kokia uzauginau" jas.

Tik tokie, vaikystes prisiminumu tarpsniai, mane palaiko gyvenime... Zinojimas jog kaskada buvau Gera, ir jog jai tik noresiu palaipsniui vel tokia tapsiu ateityje.

Vaikyste - tai musu visu atvira sirdies gludumu knyga.

Labos:)