- Ar tu tikrai žinai ką su ja darysi? Meilė gali pasibaigti. Tu laimingesnis nepasijusi. Tokios moterys paprastai ilgai neišsilaiko, greitai išsinešdina, ieško kitų vyrų, visiškai savęs nenusiskriausdamos. Kalbuosi su tavimi, kad apsisprestum. Tai ko tu nori?.. Ir aš studijų metu buvau įsimylėjęs, įklimpęs iki ausų... Kada susigraibiau, kad ji dulkinasi su kitais, nebeliko jokio jai geismo, jau buvo per vėlu. Tada sutikau Heretą...  Žodžiu, tu greičiau ieškok kitos. O jeigu neprisiversi, atiduosi viską ką turi Ievai, nusižeminsi... kad aš net nežinau, ar tikram vyrui taip pridera. Turi elgtis atvirkščiai, nei galvoji. Apsižvalgyk aplinkui, išvysk kiekvieną naujai sutiktą moterišką lytį, taip atsitinka... Sėdi autobuse, važiuoji namo iš darbo, eini link parduotuvės - tai geriausia galimybė sutikti padorią moterį, kurios akys tiesiog prašosi mylėti. Tu negali įsivaizduoti nieko kito... Kai pamatai tas akis. Tarsi įsijungia šimtai motoriukų, štai kaip kvaila... Užsinorėsi. Tai visai kas kita. Ir tik tada, jei moteris prisileidžia tave iš tikrųjų, kai nori ir laukia. Tada tu tikrai susimausi. Supranti? Tu daugiau manęs nesiklausai?
Aš dabar nekenčiau jo žodžių, galvojau ką Samas turėjo išgyventi, kad taip kalbėtų? Žvelgdamas į jį, kokiu tempu juda lūpos, jis kalba, stengiausi susitvardyti. Kad visi jo žodžiai išliktų atmintyje, tarsi laimėję, užkariavę mane, tikriausiai vos keletai minučių, lyg vaikystėje, kada bet kas galėjo mane nuoširdžiai pamokinti, lyg į tuščią indą įdėti tai, kas bus vėliau valgoma. Samui patiko toks mano paklusnumas. Negalėčiau sakyti, kad nesutikau su juo, visa tai buvo gryniausia tiesa, kuri susipynė jo balso stygose, kažkokie šlapi mazgeliai. Taip įtikinamai jis kalbėjo į mane, kad balsas virto mano Ievos balsu - iš visų jėgų girdžiu šaukia į mane, skaudžiai sugriebia už peties ir sako: "Mūsų nėra..." 
Aš sakau Samui ramus:
- Parvežk mane namo.
- Nuo meilės dar žmogaus protas tampa tuščias, lengvai palenkiamas. Aš parvešiu tave namo, - pasakė man.
Mes pakilome. Kai Samas nuvažiuoja pusę kelio, aš jau noriu miego, pradedu šiek tiek snūduriuoti. Ieva yra - kas? Atkarpa į pabaigą. Jaučiausi tarsi tuščias taškas.
Kažkur išnirus pirmai blykstei, kažkas taria mano vardą, - Samas su manimi atsisveikina. Lauke stipriai lyja. Aptaškytais batais aš net nepastebėjau, kaip užėjau į vidų, ir įnešiau purvo, be to, buvau per daug išgėręs, kad dėl to dabar jaudinčiausi.