TVENKINYS. PAVASARIS

po žaliu vandenženklių ledu
boluoja vienišo signifikanto kaulai
it žuvys kūdikiai
boluoja
pasaulio stiklo prispausti

fajansu mėlsta vaizdas
ir šerkšnas mūsų
(šalčiu įlaužtos nosys
veidai barzdose pasiklydę)
atmintį palieka

iš požymių:
paburkę sąnariai
nejaukios šypsenos
ir atsakas

– „aš nežinau...“



Burokas, Marius. Būsenos: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.