Atrodė, kad kas virš miesto kantriai beria dulkes. Jos leidžiasi iš aukštai, ištirpsta ore, nugula visas pakampes, gatves ir aikštes. Geriausiai matyti anksti ryte, kai pučia sausas pietų vėjas, išgarinantis visus drėgmės lašus, suplakantis dulkes į vieną. Gūsis po gūsio, ir jos sklinda šuorais – gali pamatyti. Dieną, sumišusios su saulės spinduliais, degina odą, įsigeria, priskrenta ir laikosi.