Kaip apmaudu, kad nesugebame viens kito suprasti. Pastebėjau dvi rūšis žmonių: tie, kurie tave teisia, įpareigoja, prispaudžia savo vertinamu žvilgsniu ir telieka tik pasitempti arba nekreipti į juos dėmesio. Kita rūšis: tie, kurie nepastebi subtilių skirtumų tarp žmonių, neturi principų ir tvirtų moralinių nuostatų, todėl žvelgia į kitus atsainiai. Juos sunku šokiruoti, jiems nesvarbu ar tu nusikaltėlis, ar tu savižudis, ar tu vienuolis.
Pirmieji mane žlugdo, antrieji pažadina tuštumos jausmą. Na, aš pati priklausau antriesiems.