18 amžiaus požiūriu, anot mirties stebinčiųjų liudininkų, - mirties bausmė žmogaus akivaizdoje yra “svetima kančia, suteikianti mums džiaugsmo”. Taip, svetimą mirtį stebintis asmuo pajunta savo paties gyvenimo vertę, ir bauginančią grėsmę jį prarasti. Vadovaujantis tokiu požiūriu, mirties bausmės buvo vykdomos viešose miesto aikštėse, paskelbus išankstinę datą ir valandą. Susirinkusieji stebėti mirties agonijų reginio, džiūgaudavo “jo vietoje ne aš” minties pasąmonėje, išsilaisvinimu. Toks tikėjimas mirties riba, nežinojimas, bei sunkiai paaiškinamas žiaurumas bausmių įvairumu, pateisino tik neišsenkančią žmonijos fantaziją, tačiau ne daugiau.
Buvo tikima, kad prisilietimas prie lavono gali išgydyti keistas ligas, kurių netrūko ir buvo apstu. Bene baisiausia jų - psichinė liga, tariama Dievo bausmė buvo ne tik sunkiausiai pagydoma, bet ir labiausiai kankinanti. Moterys, o rečiau ir vyrai eidavo į aikštę lavonų paliesti. Nešinos beviltiškai sergančiais vaikais, ištiesę trumpas jų rankeles, moterys stengdavosi negyvėlį jomis paglostyti ar paliesti, tokiu būdu pagydyti, pasveikti. Lavonai turėjo didžiulę reikšmę ir medicinos pasaulyje. Neretai kūnai buvo iškasami ir pristatomi tiesiai iš kapinių. Žengiantiems pirmus žingsnius mokslininkams, suklestėjęs “juodosios rinkos biznis” buvo labai naudingas jų moksliniams tikslams. O kokia to tikslo kaina?
Po įvykdytos mirties bausmės egzekucijos, mirusįjį užpuldavo vietiniai lavonų grobstytojai, neretai patys budeliai, ar gydytojų žvalgai, norėdami pasipelnyti, - tai buvo stebuklingas pragyvenimo šaltinis, mat, užsisakę šviežių kūnų medikai dosniai už anų “pristatymą” atsilygindavo. Tereikia įsivaizduoti giminaičius, kuriems kartais tekdavo ir susipešti, ar net gi, susigrumti dėl artimo kūno palaidojimo, su vietos “vanagais”!
Tačiau 1752 metais išleistas “mirties įstatymas” galutinai išsisprendė šią opią lavonų problemą. Palaikai, ėmę priklausyti tik gydytojų rankų nuosavybei, sustabdė “juodosios rinkos biznį”, tačiau padidino visuotinį artimųjų skausmą, gyvybės pažeminimą, bei nesupratingumą.