neišleidau šį rytą balandžių į dangų
nes ruduo neišleido manęs, o šalna
jau nusvilino paupio žolę, o akis
vos galėjau nubudęs pramerkti


nežinau, ko taip skaudančiai balta,
ir nyku nuo pat ryto į tolį žiūrėti
spengia varis ir gęsta žibintai -
patikėsiu viskuo, nes į rudenį virstam..