Gyvenu savojoje galaktikoj, kur žvaigždės egzistuoja, užgęsta ir susikuria naujos. Tai tie, kuriuos aš myliu, kuriuos sutikau, kurie pasakė žodį reikšmingą, kurie žvilgtelėjo ir šiaip praėjo. Kiekvienas jų su savais pasauliais...Nenykstanti begalybė.
2008-09-19 10:57
gerai kai randama sava galaktika:)
2008-08-12 09:18
Gerai, kad nenykstanti :)
2008-07-19 00:23
tai ir akcentavau, kad linksma. :))
2008-07-19 00:16
Bet graži tavoji galaktika, linksma :)
vėliau gal ir kita atsiras ;)
2008-07-19 00:13
As turiu galaktika, kurioje negyvenu. Tiesa, ja kartais aprodau draugams ar pazistamiems, sakau, kad zvilgteltu vidun, kiek ten daug laimes sutarkuotos i zvaigzdes. As dosnus - liepiu nesikuklint ir pasiimti viena sau, uzsideti ant akiu ar susisukuoti plaukus, o jie tik kreciasi, sako ne ne tavo zvaigzdes tokios nepatikimos ir trapios, jos tik lipdukas ant surudijusio metalo, tai tik vienkartine lekstute vienkartiniam pasisotinimui.
Niekada neturejau antros galaktikos, bet jei tureciau, joje tyliai tyliai kukciociau.