Kadais esu skaicius milijonus knygu kokia ta meile... Klausiaus draugu, pazistamu ar siaip is sirdgelos sedinciu ir gerianciu pub'e zmoniu... Ir nesupratau kaip gera kai myli... bet nesupratau ir kaip skauda. O meile meilei nelygi. Kartais myli, bet specialiai skaudini mylima zmogu. Ir koks gi is viso to malonumas? Matyt kaip jis verkia del taves? O ar ne geriau jeigu jis verktu is laimes, kad turi tave? Ar negeriau, kad jis verktu, kai matytu koks tu laimingas su juo?
O psichologinis teroras mylimam zmogui... Normalu? ar normalu specialiai ji lauzyti ar zlugdyti? Koks tada jausmas? kas man gali atsakyti koks jausmas, kai sulauzai zmogu, atimi visa laime is jo akiu ir tas, kur buvo toks beprotiskai charizmatiskas, kuris pakerejo visus savo charizma tampa siuksle? Koks jausmas zinoti, kad tai TAVO darbas?
Ar gera sakyti, kad 'myliu', o apsisukus rekti 'man px ant taves'? Gana sito.. Geriau su dideliu skauduliu ir vienai, nei su mylimu zmogum, kuris taves ne kiek negerbia... Tik uz ka taip? uz betarpiska meile ir atsidavima? uz ka?...