Paniekintoj tyloj suglumusi karta
Baimingai jaučia, kaip jauni artėja.
Jų norisi paklaust, kokia spalva
Tapys paveikslą savo jubiliejaus.

Ak, dieve amžinas, kodėl staiga
Tu man kuždi: juoda juoda juoda?

Iš mūsų meilės kasdieninio sodo
Auginom švelniai šlamančius medžius,
O jiems ta meilė banali atrodo,
Nes patys tik šakom praaugo mus.

Pabrendęs vaike – tai tikra bėda,
Kad pavėluotai tu suprasi, kur klaida...