tu toks tylus –
kai pateka pro rėmus mėnulio atspindys
kai drumsčiasi tamsa ir neriasi nešvarų rūbą upė
kad raibuly ratilais tolstantis nurimtum
į krantą vakaru priskrudęs tyliai

tu nevanduo –
tik atspindys patvinkus krantui rytu
tik juodasparnis priešaušrio verpėjas
per trumpos rankos prieplaukai artėjant
kad prisitrauktum ajerus praskyręs

tu negraudus –
ten nieks ir nesigroži, nelyja ten
nei durys nesivarsto, kai naktimi eini
žolė namon garuoja, čia vartai praverti
ir aš tave cituoju...