tavo skraistės kraštelis, baltųjų bokštų šešėlis vėsiai nutįsęs į vasaros aikštę - jis ne šventiesiems, jis nusidėjėliams einantiems į šviesą ir esantiems šviesoje. mes neieškome skylių tavo skraistėje, mes nematome dėmių ant pašalėlių, nes mūsų rankos žmogiškai netobulai švarios, mes tik džiaugiamės, kad galime į tave įsikibti...
2008-05-13 09:35
visaapimantis džiaugsmas