Išryto seansas blykšta,  krinta sniegas,
tamsa palikus irštvą  tyliai virpa -
imu parankėn plačiažvynę kuoją,
imu slidumo pagreitį ir vyšnių rūmais
nuslysta mano akys, ak nuslysta...

atrodo virpu, tyra čia taip tyra –
dangus plaštakėmis o gervės klykiant moja
po drobę prie delnų po mintį toliams
nusklęsčiau dievaži, dienos pastoliuose
dažyčiau vėl pavasario galybę...