Ech, reikia, pavasario proga, rast kokį gyvuniuką... pasakoms, miegui ir šiaip eksperimentinėms vakarienėms, kad pakeltų tylą ir kartais sunkų charakterį. Pliušinis meškinas kažkaip nebe užpildo tuštumos, atsiradusios įšalui pasitraukus, tarsi įšalas vietoj traukimosi būtų susigėręs į mane.
Prisiminiau Kajų ir Gerda... Tai aš nebenoriu būt sniego karaliene... tegu pakalnutės pražysta.