3 nesujungtos mozaikos

keistos jau rankos
nešinas svoriais nepažįsti savęs
ypač žvilgsnio kalbos
net minčių
ką gali mąstymas
kas viduje
kaip tai veikia
sunkiosios rankos net dreba
nejaugi ir vėl
pasiduosim kažkam savyje ir už mūsų
nesitikint

lieka dar laiko sukaustytam
jis neprailgs
kai neliks savęs be savęs
nutraukus judėjimą baimės vėl kaupia jėgas
įtampa auga ir niekas nemenkina sielos
ji menksta pati
prieš absoliutą ir laiką
nemenkinu melo harmonijos
didmiesčio centro
įprastinių reakcijų
situacijų masės

neranda jausmų iškankinta galva
ramaus gero šokio
išvargintasis kūnas
dar pagalbos gerumo
neskaitant žinių apie nežinią
erdvės pažeidimą
asmeninę laisvę
pamintą tinklu
atsakingas už viską
ir ko nepadaręs