Kiekviena tuščia minutė - nebesugrįžtamai išeina ir palieka tuščią duobę praeity: laike ištiksi brangios įkvėpimo, džiaugsmo, laimės valandos, vėliau - ir mėnesiai tušti... Taip tolstam nuo užsibrėžtų svajonių - išblukusių paveikslų, be spavų.
Tačiau paveikslai - kaip užgimsta, taip išeina... Tereikia tai suvokti ir gyventi vardan savo tikslo, neaptingti tuščio laiko duobėje. Kuo mažiau jų!
Visiems linkiu...

Tuščia duobė, neišnaudotas laikas, virsta sūkuriu - nepasitenkinimo.