Tikriausiai tai buvo pati nuostabiausia Valentino diena. Na tai kas, kad esu vienas ir neturiu savosios Valentinos. Juk meilė neapsiriboja meile vienam žmogui. Juk galime mylėti šeimą, draugus, supantį pasaulį ar tiesiog save. Ir nereikia daug, kad būtum laimingas - tik mokėti džiaugtis mažais dalykais. Štai vakar truputėlį anksčiau išėjau iš darbo ir nusprendžiau grįžti namo pasivaikščiodamas po Senamiestį. Staiga užklupo sniegas. Apėmė nepakartojamas jausmas - Senamiesčio gatvės, seni namai, aš ir snaigių sūkuriai. Ėjau ir šypsojausi. Juk taip smagu kai snaigės nusileidžia ant nosies ir po truputėlį tirpsta. Fantastika. Tiesiog norėjau šokinėt kaip pirmą kartą gyvenime sniegą matydamas kačiukas.