paliksi vėjui dainą, kad nuneštų miško
čiulbuoniams pakartoti graudžiai verkiančią-
liks medžio atmintyj giesme dvitraukio geliančia
ir birs lapeliais sakalai per niek išgąsdinti

delnuos laikysi lazdą uosio kietąją,
o iš akelių birs rasa lazdynuos tykanti-
ar varganą naktelę išbaidysi šiąnakt basas
dar pavadėlį nerdamas ant kilpos palubio. 

link auštant linkio dūsausies  ant žirgo
išjodamas retai likimo pažaboti,
kur laumės skepetom ryte rasas dalija-
paliksi vėjui dainą – vėstančią žariją.