Ar atsimeni tą rytą, daugiau nei prieš 3 metus, kai iškeliavome pas Dovilę ir tu pasakei, kad žinai greitesnį kelią į baltupius, negu per 20 minučių nuvažiuoti autobusu? Tada 3 valandas ėjome miškais...

Ar atsimeni visus tuos vakarus kai užmigdavau tavo glėbyje ir visus tuos rytus, kai pabusdavai šalia manęs?

/Tik dabar supratau, kas yra nemiga/

Kažkur dar jaučiasi tavo kvapas. Niekaip nerandu, ar jis liko mano plaukuose, ar pirštuose, ar lūpose... Jis tiesiog sklando aplink ir su kiekvienu įkvėpimu aš verkiu, nes dar nematysiu tavęs.

/Pernelyg ilgai/

Štai iš kur mano liūdesys.