hmm daiktus susikrovem, pasiskiepijom skausmingais skiepais, kasdien geriam tabletes nuo maliarijos, zinom apie zvejus vietname ir lusnynus indijoj... kazkodel vistiek mane puola nedidute prieskelionine panika... nu ka jau cia kaip viena dnsininke sake "indija ar kinija tik salis, ner ci ko nervintis" gal ir taip, bet man vien nuo minties kad reiks vandeniu sikna plautis plaukai stojas( cia ne is siaubo kad nepatiktu hmm o gal... nu nezinau, paziuresiu) o cia beje tokia mazute detale, kad jie neneudoja toletinio popieriaus.
tai va, mieli draugai, laukit atviruku is tolimu krastu, interneta daznai turesiu tai dar kada uzsuksiu spalvingu nuotykiu papasakot.
myliuxasi buciuxai, laikykites draugai ir sekmes mums!
iki