„NR.10
Jeigu kartą eisi Saulės išdeginta dykuma, ištroškęs, pavargęs ir suplukęs, ir pamatysi iš tolo atlekiantį dulkių stuipą, ir tai pasirodys besąs bėgantis žmogus, kuris pralėks pro tave it vėjas, it laukinis mustangas ir, nė nedirstelėjęs į tave, nudums tolyn, palikęs tave stovėti dulkėse, liūdną ir susimąsčiusį – tada susikaupk ir pasigėrėk to žmogaus ištverme ir greitomis kojomis.“