Vasaros karštis susikondensuoja į mažyčius prakaito lašelius, kurie padengia kaktą, lenda į pažastis ir kojų tarpupirščius. Trumpas atokvėpis sostinėj, vakarais vis nušniojant lietui su perkūnija. Vakar žaibams raižant senamiesčio padangę, pagalvojau, kad kitą kartą, tokiu pat audringu metu, reikės čiupt fotiką (nesvarbu iš kur ir kieno) ir lėkt fotografuot žaibų nutviekstų Vilniaus bažnyčių. Tas kitas kartas jau visai arti.