„Ruletė“
Liko šeši paprastučiai eilėraščiai.
Tiek pat, kiek būna šovinių revolveryje.
Nemėgstu lošt, tačiau pasiūlėte taisykles,
Nors nenorėdamas, pasiūlymą jau priėmiau.
Tikroj ruletėj, pats lošėjas suka būgną
Ir šauna sau į smilkinį - gal išgyvens?
O jūs užsitaisėte užnuodytais kuolais
Ir laikote įrėmę į pakaušį vamzdį.
Nekritikuojat, nedįstate pažvelgti tiesiai į akis
Užsimerkiat iššaudami, žinot, neprašausit,
Visi juk šoviniai graverio įdėti į vietas,
Tik, gaila, seilinuką galite apsitaškyti .
Iššaunate, šiek tiek pasmirsta - nejazminais,
Kulkos nepramuša žemaitiškos makaulės.
Bėda - iš jūsų vamzdžio tiktai mėšlas byra,
Deja, ant jūsų kompiuterinės sąžinės ramios.
Paskutinį kartą pagalvoju -
nežels ten dobilėlis penkialapis.
Bet penktas eilėraštis bus.
Rytoj - tokiu pačiu laiku...