Skambutis kolidoriuje. Neatsiliepsiu, miegu. Skambutis dar ir dar
-"Klausau..", - visgi ryžtuos atsiliepti.
-"Labadiena, gal <...>  galimaprietelefono?",- vyriška greitakalbė.
Saldus balsas, nors į arbatą berk, pagalvoju.
-"Emm.. tai kad dabar jos nėra .. ", - mykiu, nors aš čia.
-"Aha, aišku, o kada galima bus ją rasti?"
Galvok, pas, galvok.
-"Mmr..",-beveik murkiu į telfoną. -" už kokiu dvejų valandų", - niekadA, tik nepasakau to garsiai. niekada
-"AhA, ačiū jums labai. Pasistengsiu paskambinti vėliau, viso ge.." mandagumas!
-"O gal perduoti ką nors?", -visgi smalsumas ima viršų.
-"Ne, ne, nieko tokio. Paskambinsiu pats. IKi malonaus!"
-"ikimalonaus", - pasakau padėjusi ragelį.


Visi, kurių mums iš tikrųjų reikia, vėliau ar ankščiau suras ir taip,-padarau vienintelę išvadą ir įsipilu vyšnių kompoto.