[ir tie Muse, jie dainuoja, jie šaukia "Apocalypse Now, PLEASE", o aš sakau taaaiiiiiip, ir kodėl man visad patinka tie, balansuojantys ant ribos, dievaži, ir ta juoda skylė, supermassiveblackhole, taip taip, juoda skylė, joje visi turėtų būt, kaip sakė J. pirmam kurse, ta nežinojimo uždanga, už kurios visi yra lygūs, bet ne komunistiniu gėrybių, o galimybių principu, o taip, mes visi taip turėtumėm būt, pamiršau tą autorių, rodos, iš r raidės jo pavardė, dievaži, taip viską pamirštu, kam tada dar mokaus, jei viską pamirštu, kam gali būt naudinga tokia būsima darbuotoja, dievaži, aš sugebu tik žiopsot į senovinius pastatus ir galėtis savęs, dievaži, man skauda gerklę, geriu antibiotikus ir gailiuosi savęs, draugų dar nesusiradau, ir man gaila savęs, nes taiiip apgailėtina, taip, supermassiveblackhole]

Stop. Doing. It.