Šitiek akimirkų pamestų...
Šitiek žodžių vėjo nuneštų...
Šitiek ašarų ir juoko, kurių niekas nepajuto...
O tolumoj gaudžia priminimo varpai...
Užpustytos pėdos, prarasti sapnai...
Tai likimo pasaka, tai minutė prarasta...
O kiek dar liko? Kas žino gyvenimo šulinio gylį...