21:00 hainoult via nevbury park, as pavargus, jauciu kaip pamazu uzlieja siluma, tvankuma, truksa oro, atsisedu, eilini karta ziuri kazkoks nuokrypa senis, uzsimerkiu ir imu svajoti kaip ilipu i masina pasiimu dzentelmena ir lese ir mes varom i miska pasaudyt i butelius.... uzlieja malons nekantrumas, staiga mano jaukuma nutraukia caizus balsai vis dar stengiuosi neatsimerkti ir koncentruoti ties geru pojuciu, bet tie balsai vis labiau ir labiau caizo mano kairiaja ausi...atsimerliu mile end tikiuosi kad jos islips patyliukais myntyse pamaldauju kad jos isliptu.... bet jos nelipa, pasisukusi kairen matau keista zmogysta, mane supykina vien nuo jos neestetiskos isvaizdos, bet dar labiau imu nekesti jos balso pazvelgiu i jos drauge ...kas tai? zmogus be veido tiktai kalbanti didele burna.... atsisuku i mama ir sakau kad as jas nukepsiu bet mama ne tik kad manes netramdo, bet dar ir palinksi, ji irgi ju nekencia, turbut ju nekente visi, tos susiktos nuopisos spigiais balsais, ir tada mano dziaugsmui as pamaciau vizija, kaip pasiimu stomatologines zirkles ir istatau tarp zandikauliu, kad negaletu sukasti, islupu liezuvius ir prisiuvu joms juos prie delnu, nuo to man ima darytis lengviau, o stai jau ir mano stotele, kaip vistik gerai gali baiktis sunki diena po darbo...