Kartais man iš tikro taip atrodo. Kad visi šiame pasaulyje turi ar yra ragavę laimingos meilės, išskyrus mane vieną. Visi visi, kuriem to reikia, tą meilę turi. O man pasako "tu palauk, ir pas tave ji ateis". Na ir ką. Laukiu. Dar laukiau. Ir DAR laukiu. IR DAR LAUKIU. Ir - nieko. Niekas net negalvoja ateiti, o perspektyvos tokios liūdnos, kad apie jas geriau negalvoti. "Tai tu dar trupučiuką palauk!" - vėl jie man sako. Ir dar laukiu. Ne trupučiuką. Laukiu ilgai. LABAI ilgai. Ir vistiek nieko.
Ir tuomet ateina klausimas - kodėl šitaip yra?
2006-12-21 17:06
Na... atvirai pasakius, čia aš ne iš principo ar pavydo taip šneku. Taip. aš turiu žmogų, iš kurio labai labai ilgai laukiu atsako, ir nesulaukiu. taigi tai visdėlto susiję daugiau su jausmais negu kad su prieš tai mano išvardintais dalykais.
tik bėda ta, kad visi kiti analogiškose situacijose sulaukia to atsako, ir bent kiek pasidžiaugia ta laime, o man kažkodėl taip neatsitinka, ir jau ilgai.
2006-12-21 14:05
bet ar tai nereiškia, kad tau tiks BET KOKS žmogus? ar tai nėra dirbtina?
ir dar ar tu sau atsakei į klausimą "KAM tau to butent DABAR reikia"? tik atmesk viską "visi kiti turi", "nebenoriu laikt" ir taip toliau. ir ant kiek tai susiję su tokiu amžium ar kažkokiais kitais poreikiais ir ant kiek su tikru jausmu?
2006-12-20 18:50
na, kad būtų laiminga ar nelaiminga meilė, visų pirma reikia, kad būtų žmogus, kuris pasigailėtų pradėt su manimi terliotis. bet kad tokio žmogaus nėra, ir aš nieko nieko negaliu pakeisti...
o nelaukti ir nesidrąskyt aš negaliu. toks amžius jau.
2006-12-20 18:39
ne, išsišiepus laukt ir tikėtis, kad viskas atsitiks savaime, yra kvaila:) bet piktintis taip pat. reikia labiau pasitikėti šiandiena ir žmonėmis, kurie yra svarbūs. nežinau. nei laukti, nei "draskytis".
2006-12-20 18:33
niekas ir nesako. turiu omeny, jie tą patiria. meilę. ir yra laimingi, bent trumpam trumpam.
na va. ir tu sakai praktiškai tą patį:) "tu palauk, dar palauk, visko dar bus".
Ech. jau atsibodo laukt. visą gyvenimą galima laukt, kol suprasi, kad buvo kvaila laukt.
bet blogiausia, kad aš nieko negaliu padaryti. ta "meilė" turi ateiti iš šalies. jau seniai turi.
o neateina.
tad kaip aš nesipiktinsiu?
2006-12-20 18:26
o aš manau jei žmonės sako, kad žino, kas yra meilė, tai dar toli gražu nereiškia tiesos. kiekvienas supranta meilę savaip. jei susitinka žmonės su tokiu pačiu požiūrių į meilę, tada tai gali tapti ilgaikiu ir stipriu ryšiu.
nesipiktink, raukšlių atsiras;))) daugiau optimizmo ir džiaugsmo kasdieniais dalykiais. ai, nors ką čia. pati gi parkių maišas...
2006-12-20 18:20
gal, bet ką aš noriu pastebėti, daugiau ar mažiau žmonės išvis iš patirties žino, kas ta meilė yra ir kas ji nėra. daugiau ar mažiau visi yra turėję laimingų ar nelaimingų istorijų.
bet būna ir tokių laimingų. ir nemažai. gal tik keliem ar keliolikai metų, bet tai vis šis tas.
o šis tas yra kurkas geriau nei visiškai nieko. todėl aš ir piktinuos.
2006-12-20 18:16
mes visi laukiam nesulaukiam. o kai kurie ir pasensta be meilės. arba su lieka su žmogum, kurio nemyli. arba ieško tol, kol vidurio amžiaus krizė pradeda belstis. arba ieško tobulos antros pusės skaudindami juos mylėjusius žmones. visi mes egoistai. mums meilės reikia. kad gyventume.
|
|
|