Kazhkaip gyvenom vieshbuty prie oro uosto, o tiksliau prie pakilimo tako. Ir kaskarta noredama iseiti i miesta as eidavau pro palikimo taka, kur leisdavosi ir kildavo lektuvai, kartais prie pastato rukdavo didhziulis grilis, jokiu liepsnu tik dumu kamuoliai. As paklausiau darbuotojo ir jis pasake, kad ten sudege steikas - kurio susvilimas yra nuoroda i tai, kad kazkas mire/nespejo i lektuva.
Poto atsidurem Graikijoj. Vakarejo, bet dangus buvo dar labai zydras ir mes stovejom ant kalno po zalsvai pilkais alyvmedzio lapeliais su smukliais vaisiais. Pasakiau Indrei kad reiketu daugiau pafotografuoti diena, Saules blyksniai labai maloniai patekdavo pro lapelius ir ash emiau fotografuot dangu per medi ir visa lapija eme letai suktis ir leistis link manes - apeme neitiketinos ramybes jausmas.