Sako, kad gėlės nuvysta...
Bet tai netiesa, nes jų kvapas lieka mūsų atmintyje!
Sako, kad žvaigždės užgesta...
Bet tai netiesa, nes jų spindesį laikome širdyje!
Sako, kad meilė būna netikėta...
Nežinau, gal tai tiesa, bet ją mes auginame su savo siela!
Sako, kad gyvenimas duotas tik vienas...
Gal todėl atmintis, širdis ir siela mums rodo kelią į viltį (per neviltį), į džiaugsmą ( per ašaras), į jausmą (per nežinią)!..