Rudenejancia diena mano zvilgsni patrauke du pagyvene zmones. Moteris buvo daug zemesne uz vyriski ir laikesi jam uz parankes. Jie abu stovejo ir ziurejo i krentancius geltonus lapus. Be zodziu, tiesiog stovejo ir ziurejo...
Vis del to jis yra. Tas jausmas, kuris prasideda potraukiu, veliau aistra, kol tai tampa noru buti visada kartu ir dziaugtis kiekviena akimirka.  Metams begant sitas jausmas tampa daug prasmingesnis jis tampa prisirisim. Kol galu gale tai tampa pagarba kitam zmogui. Ir tai yra graziausia.
Meile, ji viena bet i ja sueina tiek daug.

Uz tai kad tikiu ir vis dar ilgiuos...