Blaškymasis po vandenis. Ir tolimas krantas. Jis juk yra. Yra. Tik aš jo kolkas nematau.

Mano meilė toli. Sakė, kad pasiilgo. Tikiu.

Rytojus visada gražesnis už šiandieną.

Ruduo. Vakarėja. Šilta. Už lango pušų skaros ir gražus vaizdas pro langą.

Gaila, kad Tavęs čia nėra. Jei būtum, turiu šaldytų braškių, pasidalintume.

Kai grįši, bus Kalėdos. Ar pažadi ir vėl su manimi lukštenti mandarinus?:) Netiesą sakei - aš niekad nepamiršau šitos mandarinų lukštenimo procedūros. Visada prisimindavau. Ir tai yra vienas iš mūsų (čia taip norėtųsi įterpti šeimos) ritualų.

Šįkart klaidžiojau aš, bet tu juk ir žinojai, kad grįšiu. Kitaip būtum nelaukęs. Ačiū, kad sugebi atleisti. Kita vertus, juk mes niekada ir nebuvome galutinai išsiskyrę, vis kažkas jungė, vis susitikdavom.

Pažadėk man, kad tą dieną, kai grįši, nesnigs.

Vaiva