Per penktadienio tvorą rūgpjūty
Savo paltą parvilkdavo rytas
Pamurmėdavo man apie būtį
Jeigu būtum iš buto išvytas
Tai sudžiūtum kaip koks gatvių gipsas
Be namų netgi sraigė tik šliužas
Juk tu basas į dangų nelipsi
Krištoliniai kaliošai prakiuro...