stovyklauju po tavo langais, jonai,


nesiderinu prie vietinio peizažo,
todėl įsikišu kojos pirštą į ausį
ir nuoširdžiai žvalgausi, kur čia
savo kūnu įsitvirtinus.


gimiau barakuose
senos motinos iškamša,
kurios taip ir niekada nepažinojau
išėjo
išėjo
ir jos žingsnius girdėjau
dar dvidešimt metų.

tėvas sušalo gatvėje.

ir tai tik aš po tavo langais,
tik nykstantis aš,
į akmenį nugenėtais keliais,
tik aš -
akim išraudusiom,
tik aš su kojos pirštu ausy.