kartais pajutusi tavo skonį burnoje
užsikariu ant dvylikaukščio
bandau nulipti pati nepastebiu kaip
atsiduriu nuskustoj žolėj ant kurios  - boružė 
išgirstu kaip ant jos sparnų atsiranda
dar vienas juodas taškas

netikėtai susiliejant su gamta tik ant jos i
šsilieji ar aplieji pamazgom nuo
pusjuodžių kojinių knisuosi ne
savo gyvenime ieškau marškinių su
skylėm pažastyse

nereikia gerti arbatos su romu kad
suprastum kas su kuo miega
kas nemiega pasislepia už šieno kūgių palieka
pėdsakus smėly be tik todėl kad
patys jais grįžta

tau reikėtų turėti žalias akis kad medžiai
jaustų tave kad išmoktum apvynioti
žolės stiebą apie pirštą aš nepasitikiu tavimi
išvažiuoji kažkur nieko neparveži aš skalbiu
upėje pasroviui su ūkiniu muilu

oro balionai dažnai susidraugauja su boružėmis
kartais apsikeičia suvenyrais nuėjusi 20 km
pėstute masažuoju tavo kojas atkišu
delną su nudraskytais nuo džinsų blizgučiais –
čia tau lauktuvių