"Uz nieka uz nuli dienas ir naktis isbarstei issvaistei pelenais i akis Liko tik sopulys pagiriota viltis gal uzgis neuzgis tris kartus i grindis.

Nekalbet negalvot pasinerti giliai kur baisu kur tamsu ten kur jau pabuvai
Gal geriausia nebuti isvis niekada tik ruke vandeny vandeny ir ruke."

Reikia kazkokio mini poilsiuko, atsiribojimo nuo mokymosi, tai rasau dnr'a, nors, kaip pasiknaisiojus savy issiaiskinau, dabar jis man reiskia tarsi... tarsi regresija, kazkoki sugrizima i praeita etapa. POCHUI.

Man ryskiausia kancios vizualizacija yra kirmele, persmeigta per pilvuka, taip staiga susiriecianti, susitraukianti.

Myliu savo drauges. Kuo toliau tuo labiau. Kaip ir turi buti - viskas savo vietose.

Kaip sutelkti savyje stiprybe ir valia menesiui non-stop mokslu?

Skaniausia valgyti apelsinus stai taip: perpjauti i keturias dalis ir tada issiurbti skilteles lupomis:]

Mane guodzia ir ramina mano geriausios drauges namas, kuri visa paskendusi zalumoje besimokydama nuolat matau  per langa.

Kaip jis tiki gera savo pabaiga? Taip ir as turiu tiketi savaja. Mes du beveik tobuli zmoguciai:]]] Beveik zodis cia labai svarbus:D

Ir isvis nebepatinka man demonstruoti savo jausmu cia. Nezinau, kodel vis tiek tai rasau. Jauciu pries isskrisdama i Graikija atsispausdinsiu sita dienorasti ir, perrisus dailiu kaspineliu, pasidesiu giliai ir saugiai. Paskutinis irasas bus riebus taskas stai taip: "." :]