Ar bent žinai, kad niekados tavęs neišduosiu? Nes kai palieku save. Tą, kurios nekenčiu… tu kažkurią iš mūsų apkabini. Apkabini ir verki kartu. Ar tada žinai, kad niekados neišdrįsčiau tavęs įskaudinti? Ar žinai, kad ir aš būsiu šalia? Būsiu ir tiek. Ir nieko man nereikia. Tik to smagumo tavo akyse. Ir to tikėjimo, kad žemė nekarti, jei jos nepersivalgai. Ir gal dar ėjimo. Kai rankos kartu ir mes juokiamės, kad nežinia, kuris kurį vedam. Ir tada aš tyliai pagalvoju, kad kartą bus taip, jog tikrai Tu vesi mane…